Iškalbėjimas

Norėčiau iškalbėt, kas man šią akimirką rūpi. Bet juk rūpi tik man. Kitiems tai nesvarbu, neįdomu, banalu, gal net šlykštu bus. Todėl tą rūpėjimą pasilaikysiu sau. Gerai, kad naktis buvo rami ir sapnai blankūs, be emocijų ir spalvų. Ramiai pasisveikinau su rytu. Irgi be emocijų. Kvaila, bet kaip visuomet “pavarčiau“ spaudą. Tas pats per tą patį. Straipsniai apie viską ir apie nieką. Tai dergia vienus, ta kitus, tai moko kaip gyventi, dirbti, auklėt vaikus ir etc. Tai suranda kokią sensaciją, kurioje nieko sensacingo kaip ir nėra. Bent man. Kitiems gal yra. Tai tegul mėgaujasi. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Būtų gerai, viskas net puiku, jei per jėgą vienas ar kitas negrūstų tau panosėn tos nuomonės, o leistų turėt savo. Gal kokių kitų aplinkybių apspręsta. Juk mes nė venas nevaikštom apsiavę kitų batais, nes tai nepatogu ir nehigieniška beje. Gyvenimas ir viskas, kas vyksta jame, vyksta su žmonėmis, kur kas sudėtingesnis nei visi kartu paėmus pamokantys straipsniai. Jau pavargau nuo jų. Pavargau nuo diskusijų, kurios niekur neveda, nes visi tik mušam į savo vartus, nes taip patogiau. Patogiau negirdėt kito pozicijos ir atkakliai ieškot to, kas apgintų tavąją.


Žinot, man kartais atrodo, kad kas rytą rankioju save iš naujo į vieną visumą. Po kruopelę, po grūdelį, po kažkokią kažkur pasimetusią mano manęs detalę. Ir mokausi bei persimokau gyvent ir mąstyt ne kaip aš, ne pagal save. Tik va man nepavyksta. Vėl ir vėl esu kita, kitaip su savo viskuo, kas manyje per tiek gyvavimo metų susikaupė ir nekur nedingsta, tik po truputį kinta, gal tobulėja, gal dyla. Tiek kiek pati noriu ir leidžiu. O ne pagal kieno kito treptelėjimą. Visuomet į treptelėjimą atsakydavau tuo pačiu. Todėl jokiame darbe manęs valdžia nemėgo, bet ir niekur nuo manęs nepasidėdavo. Su draugais,visais, tiek internetiniais, tiek ir šalia, elgiuosi taip pat. Turit savo nuostatas, supratimą, įsitikinimus. Labai prašom. Bet neverskite manęs šokt pagal save. Nieko nebus. Esu labai prastas šokių partneris. Labai prastas.
Rodos ėmiau ir iškalbėjau save. Bet juk nebūtina skaityti, priimti. Gal aš daugiau iškalbėjau save žvirbliams , snaudžiantiems krūmuose už lango, nes dar per anksti jiems žengt į rytą. Jiems dar per anksti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: