Už posūkio

Posūkiai, posūkiai
kryžkelės, kryžkelės.
Ties kiekvienu jų lemtis
lyg mažytis šunelis
glaustos prie kojų.
Gal paglostys ranka
iš tykios praeities.

Ten palikę svajonės,
suklupusios melstis
ar melst atleidimo už
per didelius savo sparnus.
Už posūkio posūkis,
už kryžkelės kryžkelė.
Kurgi tiesioji sava prigimtim?
Nėra jau raudos,
tik vėjas gūsingas
į kamuolį vieną plaka jausmus.
Už posūkio kryžkelė,
spalvomis viliojanti,
lyg būtų mergelė iš būsimo sapno,
nesutepta tykios praeities.
2018 lapkritis