Už posūkio

Posūkiai, posūkiai
kryžkelės, kryžkelės.
Ties kiekvienu jų lemtis
lyg mažytis šunelis
glaustos prie kojų.
Gal paglostys ranka
iš tykios praeities.


Ten palikę svajonės,
suklupusios melstis
ar melst atleidimo už
per didelius savo sparnus.
Už posūkio posūkis,
už kryžkelės kryžkelė.
Kurgi tiesioji sava prigimtim?
Nėra jau raudos,
tik vėjas gūsingas
į kamuolį vieną plaka jausmus.
Už posūkio kryžkelė,
spalvomis viliojanti,
lyg būtų mergelė iš būsimo sapno,
nesutepta tykios praeities.
2018 lapkritis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: