Nesančiais laiptais

Lipu laiptais,
kurių nėra.
Tokios slidžios pakopos.
Ir turėklai iš mano vizijų
virpa nuo delnų prisilietimo.
Kažkas užsiundė pulkus
juodų kranklių dalelę manęs
ar visą sunaikint.
Laiptais lipu
ne debesų pasiekt,
ne dangaus atsilaužt.
Visiems skirta vientisa jo žydrynė.
Turėklai nepatikima atrama.
Save prilaikau širdies ritmu,
atodūsiu dienos suktinyje.
Laiptais, kurių nėra,
kurie iš miglų,
o jų turėklai mano vizijų.
Savo pakantumu save remiu
ir savo nekantrumą, būt tarp drebulių
truputį trumpam, nesuprasta
bet išskirtinė.
2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: