Kylanti žvaigždė

Vėl kažkas ne taip.

Vėl tyla aplinkui spengia

ne ta varinio varpų

gaudesio nata,

gracingai kylančia į Dangų.

Pakirdo vėl

prisnūdęs ilgesys

ir varsto širdį

lyg būtų susitelkusi joje

aštriųjų adatų gauja.

Matai, žvaigždė pakilo

atsispyrusi nuo žemės gaivalų

ir šovė tiesiai

į apsnūdusią nakties padangę.

Taip priprasta grožėtis

krentančiom žemyn žvaigždėm,.

o tau žaviausia toji,

kylanti į Dangų.

Iš spengiančios aplink tylos

migla pasiūna rūbą tau,

gražiausią rūbą ilgesyje

įstrigusios mergaitės.

Ir tebūnie kažkas

ir vėl ne taip.

Ir vėl tyloje širdį maudžia.

Tava, tau vienai matoma,

žvaigždė pakilo,

kad pasiekti už tave

tau pačiai nepasiekiamą deja

ilgesyje iš vizijų sau

susikurptą aukštį.

 

2018