Kylanti žvaigždė

Vėl kažkas ne taip.
Vėl tyla aplinkui spengia
ne ta varinio varpų
gaudesio nata,
gracingai kylančia į Dangų.

Pakirdo vėl
prisnūdęs ilgesys
ir varsto širdį
lyg būtų susitelkusi joje
aštriųjų adatų gauja.
Matai, žvaigždė pakilo
atsispyrusi nuo žemės gaivalų
ir šovė tiesiai
į apsnūdusią nakties padangę.
Taip priprasta grožėtis
krentančiom žemyn žvaigždėm,.
o tau žaviausia toji,
kylanti į Dangų.
Iš spengiančios aplink tylos
migla pasiūna rūbą tau,
gražiausią rūbą ilgesyje
įstrigusios mergaitės.
Ir tebūnie kažkas
ir vėl ne taip.
Ir vėl tyloje širdį maudžia.
Tava, tau vienai matoma,
žvaigždė pakilo,
kad pasiekti už tave
tau pačiai nepasiekiamą deja
ilgesyje iš vizijų sau
susikurptą aukštį.
 
2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: