Pašvaistė

Kloju
savo tylą
po tavo kojom.
Žinau,
trypsi ir bus negailu.
Skauda
ne nuo tylos,
nuo tylėjimo, kuriame
nėra palaimintos ramybės,
varpo skambėjimo
varinės šilumos.
Bėgu
iš tamsos į šviesą ir
vėl atgalios,
Žinau,
sakysi, suvaikėjimas.
O aš geriu
dienos sulą su jūros
bangos prieskoniu.
Prėską tylą
tiesiu tau po kojomis.
Susirenku
druską širdies akordais.
Dega, degina, degu
pašvaiste
virš išduotų namų.
2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: