Ateik, naktie

Ateik, naktie,
ir vėlei po senuoju
parko žibintu.
Su mėnesienos atšvaitu ateik.
Su lietumi, sniegu, su
šerkšno gūsiu.
Gal net alsavimu mirties.
Ateik, lemties išpildyk
slaptą norą
prabust po šimto metų miego
jaunystės šokyje
balto sužydėjimo vyšnia.
Ateik, naktie.
Juk vieną šitiek metų
valgom medaus korį,
kuriame saldaus kartumo
mudviem buvo skirta į valias.

Ateik, naktie.
Senojo žibinto šviesuliais ateik.
Sapnais sušildyk mano guolį.
Nuo mūsų medaus korio atsikąsk ir
… vėlei į savo nebūtį išeik.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: