Apie tikėjimą ir Tikėjimą

Nuo tikėjimo skardžio,
dylančio, aprengtu
yrančiu per
visas siūles apsiaustu
mėgini save ir kitus įtikint,
esi, kas esi
ir žemė yra apvali,
sukasi pagal Galilėjų.
Yra Dangus,
per šitiek šimtmečių,
tūkstantmečių nė kiek
prie tavęs nepriartėjęs.
Aukštas ir savimi turtingas.
Yra Žmogus.
Tikėjimą saugantis kaip
nematerialią dovaną,
Ir tu esi,
šnekomis siekiantis tikėjimą
sau pasiglemžt,
pagal save nudailint,
idant tiktų ir tau
šiuolaikinėje nūdienoje.
Ir tu pats derėtumei
tarpe tų, tikėjimą,
gal Tikėjimą
savyje dorai glaudžiančių.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: