Autorius Vilija Dobrovolskienė

Kai gyvenimas lynus išties virš bedugnės,
Kai sakys – eik pirmyn, nestovėk,
Apačioj degs skaudžios pragaro ugnys –
Visą kelią atšvaitai jų neblės.
Kai gyvenimas lynus išties virš bedugnės,
Nieks neklaus,
Ar skaudės,
Kas lydės,
Kas mylės,
O ugnikalniais išsiveržusios aistros
Tyliai malš ir po truputį blės…
Kai gyvenimas lynus išties virš bedugnės,
Kai skaudi nežinia kryžium kris ant pečių,
Atsivers jau seniai užsidariusios durys.
Lynais eisim .. Susitiksim tarp dviejų krantų.