Autorius Vilija Dobrovolskienė

Kai gyvenimas lynus išties virš bedugnės,
Kai sakys – eik pirmyn, nestovėk,
Apačioj degs skaudžios pragaro ugnys –
Visą kelią atšvaitai jų neblės.
Kai gyvenimas lynus išties virš bedugnės,
Nieks neklaus,
Ar skaudės,
Kas lydės,
Kas mylės,
O ugnikalniais išsiveržusios aistros
Tyliai malš ir po truputį blės…
Kai gyvenimas lynus išties virš bedugnės,
Kai skaudi nežinia kryžium kris ant pečių,
Atsivers jau seniai užsidariusios durys.
Lynais eisim .. Susitiksim tarp dviejų krantų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: