Save surast

Nakties tamsoje,
ryto tyloje
prireikia
save iš naujo
išmąstyt.
Juk bus audra,
vėsa su saule,
lietus iš juodo
aksominio debesies.
Žirgynų akyse
žais meilę du gyvenimai.
Džiaugsme.

Ar ir varge?
Tuomet, kai skurdas
burną praveria,
ketindamas praryt?
Rasos lašais
atsitveria žolė
nuo mūsų išdavysčių,
pavasariais kaskart
nepadoriai jauna.
Klaidinančios
nakties žaltvykslių
ryškios šviesos
viliojime save
iš naujo susirast
ar suvisam prarast.
Savyje atkapstyti
tą jaunumo žvaigždę,
tegul blausiausios prigimties.
Prabilt nesuteikiant
pirmumo teisės paukščiams.
Materialiam skurde
ar dar belikę
sielos išminties?
 
2019 vasaris
Nemiros Svirplio Užrašai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: