Nesiskundžiu

Viskas mano.
Ir likimas, ir viltis.
Abiems dėkoju
už spyglius ant tako,
už pušų vakarį kvapą.
Už akimirkas, kai žemė
slydo iš po kojų.
Ir kažkas duobėn dar
pastumėt suskato.
Viską rytą priimu,
lig vakaro myluoju,
naktimis migdau
kaip kūdikėlį vygėje.
Na ir kas, kad
gulbės pieno upės
dangiškajam žemės rojuje,
pamojavę šilko bangele,
kosminiu greičiu nutolsta.
Lieka manojo likimo
karštos pėdos.
Ir viltis ne per stipriai
į jas nudegti.
2019
Nemiros Svirplio Užrašai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: