Vakaro išmintis

 
Paliksiu
šįryt kokią pėdą
ar akmenuką
nenuglūdintais kampais.
Saulėtekis nenuorama
į ežerą sukrito,
palikę krūvą pažadų ir
apibėręs lūpas bučiniais.

 
Surasiu šįryt
vakarykštį džiaugsmą
ir liūdesio šešėlius iš ano rudens.
Juodoji gulbė
išdidžiai nuplaukia į
pasirinktąjį krantą,
kur baltosios
sparnais ištaško ilgesio gaidas.
 
Lig vakaro
klausydamosi
šaižiosios varnų sutartinės
nuogų klevų apsuptyje
suvoksiu:
Iš visko žmogiško savyje
kasą piname. Ir surišam
ne kaspinu iš purpuro.
Standartinių jausmų
primityvia gija.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: