Prisipažįstančių nėra.
Pati kalčiausia saulė.
Atodūsiais gyva diena,
giesmė iš paukščio,
kylančio į savo dangų.
Sakytum, būtų atgaila,
pavarinėtų juodą kraują
arterijom painios tamsos.
Kažkam už tavo žodį skauda.
Kažkam duotybė
būt šventa tiesa melsvoj
žibuoklėm pievoje.
Kažkam pavasariai gaiva
su gaivalingais audrų vėjais.
Prisipažįstančių nėra.
Tik tavo žodžiai ardo
kitų per amžius kurptą
grožio ornamentą.
Arterijose painios tamsos
tik krešuliai iš juodo kraujo.
Sakytumei, tokia skaisti rasa.
Kalta? Kaltė iš saulės.
2019
Parašykite komentarą