Užpernykštė klasika

Tavasis rytas,
trupučiu lietaus nuplautas,
atlapa širdim į žmogų.
Artumo saulė baltu debesim
link žemės ir į gelmę,
kur krykštauja tyri šaltiniai.
Begarsiai žodžiai,
neatlaikę vėjo gūsio,
subyra dulkėmis ant tako.
Būt sutryptiems sunkokų
abuojumo žingsnių?
Neveltui visą nakt
apuokas klaikiai juokėsi.

Lietus ir saulė!
Užpernykštė
bohemiškų poetų klasika!
2019