Užpernykštė klasika

Tavasis rytas,
trupučiu lietaus nuplautas,
atlapa širdim į žmogų.
Artumo saulė baltu debesim
link žemės ir į gelmę,
kur krykštauja tyri šaltiniai.
Begarsiai žodžiai,
neatlaikę vėjo gūsio,
subyra dulkėmis ant tako.
Būt sutryptiems sunkokų
abuojumo žingsnių?
Neveltui visą nakt
apuokas klaikiai juokėsi.

Lietus ir saulė!
Užpernykštė
bohemiškų poetų klasika!
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: