Įkvėpk, Dangau,
mane
lyrikai bemiegei,
sukvipusiai
pavasariu į nuogo
klevo verksmą.
(more…)
Archive for 2019 kovo
Įkvėpk mane
28 kovo, 2019Po žmogiškuoju melu
28 kovo, 2019Laukinis tikėjimas
25 kovo, 2019Viskas iš
laukinio tikėjimo
dangaus žmogumi.
Rugiai subrendo
saulėj ir vėjyje.
Rugiagėlės
tokios nekaltai viliojančios
melsvomis mergelių akim.
(more…)
Rodos dar esu
25 kovo, 2019Nelaimėliams
24 kovo, 2019Dabar viskas mirtinai pavojinga. Kebabai, cepelinai, bulvės, pienas, bevaikiai prezidentai… Visko neišvardinsi. Tame tarpe, sakyčiau, mirtinai pavojinga ir aš su viskuo, ką savyje turiu ir jums duriu. Ir su tuo, ko neturiu, niekuomet neturėjau, bet va man ima ir prikergia, nes geriau už mane žino. Vaje vaje. Kaip mums tik ir išgyvent tarp “šitiekos“ pavojų? Tokiems nelaimėliams ir tokiems nuo visko nelaimingiems. Kadangi tų pavojų niekaip neįžvelgiu, jais negyvenu, todėl esu laiminga. Jau rašiau aną dieną. Gal dar pamenate? Tegul bus mano matymas siauras, supratimas menkas. Man nuo to tik geriau. Einu, užkliūnu už vinies. Susiplėšau naują suknelę. Bala nematė. Įsiūsiu kokį odos gabalėlį. Bus kitoniška, madinga, kitos tokios neturės. Va taip. Užkliūnu už akmenėlio, nes galvą išvertusi ėjau. Nusibrozdinu kelią. Pavojinga? Kalba, kad taip. Kažkas ten nuo tų nubrozdinimų gali pasidaryti. Varge, reikėtų pagalvę su savimi nešiotis, bet kad nepatogu. Nebent kokią mažytę. Bet juk galiu ir visu ūgiu išsitiest. Tai reikėtų jau visų patalų. varge tu mano. Kiek bėdų krenta ant žmogaus galvos. Tik spėk suktis. Jei vaikų neturi, tai negali suprast tų, kurie jų turi. Gal ne po vieną net. Šaunuoliai, kad taip geba ir gali. Gamtos apdovanoti. Bet va jei turi ir prezidentas, tai apie tuos savo vaikus ir tupinės. Rūpestis rūpestėlis dėl jų dieną ir naktį. Vėl negerai, nes nesirūpins tautos gerove. Žino, o gal ir tiesą apie mus kalba. Kad mes baisiai nelaimėlių tauta. Visokie pavojai mus tyko iš visų pusių. Nors aš tokia nesijaučiu. Va saulė spigina. Kad ją kur. Bet be jos niekaip. Tegul sau spigina. Rytinė pusė tai nėra ko norėt, kad rytais saulės nebūtų į langą.
Geros visiems dienos, puikaus sekmadienio. Ir būkit laimingi . Tik tiek. Tiesiog būkit LAIMINGI.
Laimės dėlei
24 kovo, 2019Norėčiau pasigirt
savom miglom,
nukritusiom ant kelio,
kuriuo išeit pasiruošiau
į ten, į tą laimingą
laimingųjų statulų šalį.
Norėčiau iškalbėt visus
beprasmiškus žodžius
į dangų vaiskiai mėlyną.
Rudens plaukai manyje
tokie žiauriai susivėlę.
Ir vėjas tik draugauja
su permatomu šaltu lietum.
Aš jiems save kadaise
laimės dėlei pažadėjau.
2019
Uždelsti žodžiai
24 kovo, 2019Glostau
tavo šnekėjimą
savo tylėjimu.
Juk dar nuogi klevai
ir gluosnis,
lyg būtų susigėdęs
mergiškųjų oro bučinių,
ligi žemės svyra.
Lietus negailestingai
vėl plaks prie grindinio
nedalingąją dulkelę.
(more…)
22 kovo, 2019
Skaudu
21 kovo, 2019Atsiplėši nuo grindinio.
Jauti, tavęs nebėra.
Tik rasos nuo pavasarinio medžio
tykiai krinta,
dejuodamos sava dalia.
Tik paukštis, per anksti pakirdęs,
suaimanuoja vietoje giesmės.
Atsiplėši nuo grindinio
savaip su savimi ir savyje
į kraujo gyvastį įkibęs.
Ir skaudžiai pajauti:
Tavęs šventai saviems nebėr…
2019
Nugalėjo
21 kovo, 2019Mane nugalėjo
Saulė.
Ir debesis
rudens dangaus.
Nesiūlykit
viso pasaulio.
Užteks man
stiklinės gėlo vandens.
Beržo sula
telieka beržui
balto kraujo galia
Nesiūlykit kilt į dangų
ne kregždei.
Aš pilkojo grindinio
išsupuota dukra.
2019