Nijolė Švelnienė. Pabūkim šiandien mandros

Kaip gera žvelgt
I šitą moterį nueinančią –
Pakelta galva, tviskančiom akim,
Per petį permesta kasa, su šypsena veide.
Kaip gera…
Ji nesulėtins žingsnio,
Nepasuks galvos,
Jeigu už nugaros net žemė prasivertų,
Jei net pasaulio pabaiga ar tvanas.
Ji nepasuks galvos ir jai vis tiek,
Ką kiti galvos…
Praeina moteris,
Kurią kažkas pastūmė, žodžiu įskaudino
Ar išdavė.
Kvailiai .Jie net neįtaria,
Kiek jos širdy stiprybės, išdidumo ir narsos.
Kulniukai nukaukšėjo grindiniu-
Adios….
Kaip gera žvelgt
Į šitą moterį nueinančią.