Pažvelk į mane

Pažvelk į mane
akimis patiklaus vaiko.
Aš ta pati
su pirmo saulės
spindulio šiluma.
Pažvelk į mane.
Mano sieloj ugnis
iš naktų, kurios
neskaičiavo laiko
nuo iki.
Viskas manyje
beviltiškai pasenę?
Išmesta ant
modernaus kranto
žuvimi, tik beviltiškai
gaudau orą?
Aš ta pati su našta
ant pečių būti.
Net jei nevykusiai gyvenau,
myliu kiekvieną dulkę
ant manęs nutūpusią.
Nuraudę mano rytai
ir aš juose
savęs savaip pajautime.
Pažvelk į mane.
Šio laikmečio tėkmėje
aš ne viena,
gebanti gyva
nesupūti.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: