Skaudu

Atsiplėši nuo grindinio.
Jauti, tavęs nebėra.
Tik rasos nuo pavasarinio medžio
tykiai krinta,
dejuodamos sava dalia.
Tik paukštis, per anksti pakirdęs,
suaimanuoja vietoje giesmės.
Atsiplėši nuo grindinio
savaip su savimi ir savyje
į kraujo gyvastį įkibęs.
Ir skaudžiai pajauti:
Tavęs šventai saviems nebėr…
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: