Įkvėpk, Dangau,
mane
lyrikai bemiegei,
sukvipusiai
pavasariu į nuogo
klevo verksmą.
Neleisk
iškalt žodžius
ant rūdimis
besipuikuojančių
konstrukcijų
šiuolaikiškam kieme.
Įkvėpk, Dangau,
manyje
nostalgiją vasaros drugiams
ir pasakai
apie užburtą fleitą,
suokiančių lakštingalų giraitę
vakarėjant tavo skliautui.
Įkvėpęs užrakink
neatrakinama spyna.
2019
Parašykite komentarą