Po žmogiškuoju melu

Einu ir eisiu
prieš Dangaus valią,
ribojančią manas dienas
gyvenimui po saule.
Į sausą duonos kriaukšlę
įkimbu dantimis,
ir skausmas pasitraukia,
sukeltas žmogiškojo melo.
Tarp nebylių daiktų,
kurie neišjuda iš vietos
be mano pastangų ir noro,
nemeluojančių,
saugumas toks,
lyg būčiau tėvų iš kapo
Visų Šventųjų dieną
jiems pažadėta
į nuotakas šioj žemėje.
 
Mąstau, kodėl toks sumautai
atgrasantis patampa man
šis saulėtas pasaulis.
O aš vis tiek
į jį visa esybe įkimbu,
atstumdama dangaus dievų
ištiestą iškeliaut
malonių pilną ranką…
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: