Prabudimas
skausmingas.
Į vienatvę
po pilnu
žmogiško prado
dangumi.
Į pilnatvę
su skubančiais
pro šalį žmonėms.
Į pavasarį,
kai ruduo savaip
vainikuoja džiaugsmą,
išlieja liūdesį
akvarele,
nepirkta
prekybos centre,
gyvenimiška
su įtaigia darna
ir be jos.
Prabudimas į niekur
slegiant mūrų
harmonijai ir
disharmonijai.
Pokalbiui su savimi.
Pabodusiam
iki koktumo.
Prabudimas
be nostalgijos
į kitaip.
Juodos kavos
puodelis rytais ―
dienos grimas.
2019
Nemira 
Parašykite komentarą