Likimo ratas

Uždaras ratas
tavo painaus likimo.
Vėjų nugairinto,
audrų išbučiuoto.
Mindė išmindė
gyvenimo pievą
ne saulės zuikučiais,
batais purvyno.
Ne tau šypsojosi
mėlynas šlaitas
žibuoklių šilkinių.
Dangus apsiblausęs
ir tas pašykštėjo
žvaigždės rytmetinės.
Vakaro purpurą
pridengė debesimi
kartaus deguto.

Neperplėšt tau uždaro
rato painaus likimo?
Svarmeniu ant kaklo
vienatvės grimasos?
Viskas, kas tavo,
grynuolis ne aukso, užtat
širdies šiluma išmaitintas.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: