Alsuoja žemė

Iš pavasario
tiesiai į rudenį,
vasaros žiedą aplenkęs.
Kažkur ties viduriu
žemė dvasingai alsuoja
į meilę savų atsirėmusi.

 
Iš ilgesio rudenį
gėlės pražysta,
klykiančioms gervėms pavymui.
Tik žemė alsuoja dvasingai,
į meilę savų atsirėmusi.
 
Pavasaris tiesiai į rudenį,
pamiršęs vasaros įdegį.
Iš nerimo
rudenį medžiai
lapus nubarsto vėjams.
Ir žemė alsuoja dargana.
į gėlą savų atsirėmusi.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: