Šalta

Siaubingai šalta ne
nuo pavasario vaikštynių,
ar nuogo medžių žaismo,
nuo nuotolinio artimųjų vėjo.
Gailus juk būna prie šviežiai
supilto kauburėlio verksmas.
Kodėl tuomet mes šitaip
atkakliai nuo gyvasties
nusisukam į šalį?
Ir liekam saulės pašykštėję,
šypsenos, gal žodžio gero.
Siaubingai šalta.
Ne gulinčiam supiltam kauburėlyje.
O išmestam savų į akmenuotą
vienišumo krantą.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: