Ateik
į mano namus
uoga užmaršties,
ašara švento laukimo.
Negali?
Ateik tuomet
modernia tyla,
neišganančia sielos.
Savo tiesa,
savo melu
volungės čiulbėjimo.
Ant pavasario kilimo
švęsime rudenį
kalbėjimo margo.
Pajusim vėlei žemuogės skonį,
kol žemės gelmių
kūnas nepažino
2019
Nemira 
Parašykite komentarą