Be tęstinumo

Atsispirt nuo suskeldėjusio grindinio
ir aukštyn, kur debesų dalia. Tegul sumaigyta,
tegul išlyjanti. Su žaibo blykstelėjimu,
perkūno ne visuomet išmintinga prakalba.
Užtat savaip savim laimingu ir visiškai savu.
Atsispirt ir lėkt prieš tau paskirtą rūstų vėją,
kuriam nė motais ilgesio prisotinta naktis.
Juk šitiek metų pilka dulke prie palaikio miesto krūmo
prisišliejęs, tesi Iš šypsenos ir liūdesio sudurstytas.
Be tęstinumo jokio.
Tik išjuoktas už negrabų posmą. Už pomėgį
ankstyvą rytą atsispirt nuo grindinio.
Sekundės menką dalį pajaust save kitaip,
ne ta prie miesto krūmo prisišliejusia dulke.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: