Nesupratau,
iš kur žinia
skubėti į
gyvenimą už mirtų tako.
Puodelyje kava jau nekaršta.
Ir širdžiai neramu,
o gal baisu neatsiliept
į ryto skubų taktą.
Tiek daug tos vasaros
saulėto žaismo
ant šalikėlio iš anuomet.
Ir dvelksmo, bežodžio dvelksmo
su kvapais sužydusių
laukuos rugiagėlių.
Su rytmečio rasos
skaidriais lašais
ant skruosto, nepaliaujančio
begėdiškai jaunyste degti,
žingsniais jau ne per lėtais
į tą gyvenimą
už mirtų tako.
2019 balandis
Parašykite komentarą