Nuodėmė nuo žemės

Kuo kaltinat mane?
Nuodėme nuo žemės?
Ir kad jaunystės ūpo
neišmėčiau pakelyje?
Seniai prigludo prie manęs
ir manyje rudens
laukų plaštakė,
paseno audros,
išsklaidančios sielos miglas.
Įsikabinu į gluosnio šaką
lyg į tėvo ranką su
vargo nuospauda delne.
Marga rudens skraiste apgaubsiu
nuodėmingą savo kaltę,
kilmės nuo žemės.

O Dieve,
tik neleisk man tapti
tarp kitų šaunių
pilkuojančiai drovia pele.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: