Išbarė paukščiai

Išbarė mane ryto paukščiai,

savo giesme,

prigirdyta ryto rasos.

Išbarė, manęs nepažinę

Už raudą gūdžioj sutemoj.

Medžio pavėsyje žolę,

nuglosčiau koja basa,

už švelnų atodūsį brolį

į mano tylų:

Aš ne paukštis. Tik aš.

Miesto mūrai tylėjo,

šiepdami tvirtus dantis.

Aš ne paukštis, tik

pernykštė rugiagėlė vėjyje

parėmusi gluosnį.

Paprasčiau, tiktai aš.

2019