Juodvarnėlis

Tai tik mano ruduo,
tiktai mano.
Ir tik mano tie degantys
klevo lapai.
Ir žaibai rudeniniai
apakinantys,
šviesa iš praėjusio meto.
Tai tik mano vienatvė,
ilsisi parke
ant naujai nudažyto suolo.
Juodvarnėlio ištiestas sparnas
glosto plaukus
išblukusio atspalvio.
Tai tik mano ruduo,
upeliu be lietaus ryto saulėje
gyvybe patvinęs.
Juodvarnėlis juk irgi paukštis
su sparnais lig dangaus žydrynės.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: