Įpuola mano išblyškęs rytas.
Čiumpa man iš rankų duonos riekę
jau suteptą būsimos dienos sviestu.
Ryja godžiai. Stebiu ir žaviuosi.
Užjaučiu savo alkaną rytą.
O jo akyse užuojautos man nė krislo.
Pasikraunu jo godumu,
užgeriu sula užpernykščia, užsilikusia.
Ieškau, kam ištraukt iš rankų duonos riekę,
idant netektų alkt visą dieną.
Iškrova gerai, kai nėra pasirinkimo
tarp juodų ir raudonų ikrų
ar tik paukščių darnios sutartinės..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: