Bus ir man.
Išbrisiu iš tylėjimo,
įtempsiu balso stygas,
suriksiu tau į ausį.
Girdės visas pasaulis,
ką pranašavo mano tylėjimas.
Gyvenimas šitaip audrų pilnas.
Būna, užsirūstinęs tyli žeme.
Tai žemė išmokė mane tylėjimo
ir tylos, kurioje tik jos alsavimas
ir žolės, įspraustos
tarp grindinio plytelių, aimana.
Mano tylėjimas iš žemės
po grindiniu,
kuriuo nevaikšto ryto rasa.
Parašykite komentarą