Archive for 2019 birželio

Šuoliuok, gyvenime

30 birželio, 2019

Tu šuoliuok, gyvenime,
šuoliuok greičiau už mirtį.
Amžinybės link
ant nemarumo žirgo,
rimbu pasišvaistydamas
ant mano nugaros.
Leisk išbučiuoti rasą vėsią,
nakties drugius išglamonėt,
kai sielos audros šėlsta,
o nieko artimesnio nebėra.
(more…)

Tarp zujančių daiktų

30 birželio, 2019
Negyveni.
Esi dalelėje šviesos,
dalelėje tamsos.
Grindinio įtrūkime
įstrigusi viena tavo koja.
Kasdienis ritmas tavyje
užgožia tavo poetišką sielą.
Lyg kam jos reikėtų
tarp zujančių,
tarpusavyje rungtyniaujančių
bedvasių daiktų.

(more…)

Laukinis šuo manyje

30 birželio, 2019

Mėginu išgaut iš tylos meilės įžadus.
Įdomu, iš kiek žodžių jie susidės, kad būtų tikri.
Būtinas skiemenų skaičius. Rimas, ritmas…
Kad sudarytų sonetą su virsmu į dainą.
Už sienos girdžiu kas rytą derinamą gitarą.
Naktis išderina ją? Tamsa ar sapnais?
Mėginu įgraužt į save norą egzistencijai
be kūrybinio tvaiko. Per giliai įsėdo
ar per stipriai aštriais nagais laikosi?
Ar septyniomis galybėmis pati jo nepaleidžiu?
Laukinis šuo Dingas ¹ ant manęs kieme skalija.
Tas, iš kažkada paauglystėje skaitytos knygos.
Gyvas iš kur tarp miesto mūrų imtųsi, juk neprijaukintas.
Buvau ar nebuvau paauglystėje laiminga?
Laukinis šuo Dingas – dilemos pradininkas – buvo ilgam dingęs. Išdygo iš niekur, o gal iš tylos, kurioje vienpusiškai buvau laiminga. Pamėginau išgaut iš tylos meilės įžadus. Abipusiai darniau skambėtų, tvirtesnė jungtis būtų.
Tik kodėl taip šaižiai skalija ant manęs laukinis šuo Dingas?
2018-07-14

¹R. Frajermanas. Laukinis šuo Dingas. Apysaka.

Trys kalbėjimai

29 birželio, 2019

Nepriimi manęs
be verčiančių iš koto
išdykėlės jaunystės šuolių.
Be šelmio išraiškos veide,
be jausmų atolo. (more…)

Pavėlavęs

28 birželio, 2019
Tegul kalba medžiai
tegul kalba.
Ir paukštis
tegul čiulba šakose.
Esi savęs paties nelaisvėje,
sau priešas,
iššaukęs iš savęs
visas tamsias jėgas.

(more…)

Esybė su mirtų kvapu

27 birželio, 2019

Kuo tau užkliuvo kito žmogaus duotybė? Kuo? Tavo tokia, jo kitokia. Ir kuo tau užkliuvo kito žmogaus esybė? Tuo, kad ji kitokia nei tavo? O velniai žino. Ėmė ir užkliuvo. Iš pasąmonės gelmių išniro sena nuoskauda į paviršių. Kaip išpurtęs nuo vandens skenduolis, nes pamiršai pririšt tą nuoskaudą prie betono luito ir tik tuomet skandint. Dabar visą dieną, o gal ir kelias vaikščiosi be dangaus malonės, o tai ir be to žmogaus malonės, kurio duotybę ir esybę užkliudei.
(more…)

Nuovargis

26 birželio, 2019

Vakarop,
bet tu dar ne myriop.
Tik nuovargio žymės
ant veido,
tik kūnas iš švino.
Ir baisu, kad atskuba
delčios vejamos
ežero bangos.
Grimzta į dugną
mestas akmuo,
neužkliudęs sielos,
tik išvargusio
kūno kontūrus.
(more…)

Prierašas

25 birželio, 2019

Nurimk
ant seno gluosnio
lapo
su prierašu:
Lipnu. (more…)

Apie meilę

24 birželio, 2019

Nemylėk manęs.
Nereikia.
Sodai juk vis tiek
pavasarį žydės.
Pagloboki už mane
tą jūros bangą,
kurioje tiek mano
neišsemto jausmo
paslapties.
Kaspinu raudonu
užsidegs vakariai toliai,
o juose įstrigusi
kentės
slopinama rauda.
Meilės skirta
ne visiems vienodai.
Kam flamenko aistros,
kam sūria banga
palaižo kojas.
(more…)

Duotybė

24 birželio, 2019

Duotybė. Kas atims ją, jei ją turi savyje. Kas suniokos piktu žodžiu į paširdžius, kur tuštuma ir tas smūgis atims gebėjimą kvėpuot. Duotybė ko? Va kur klausimas, į kurį kiekvienas atsakysime savaip, pagal save, savo mentalitetą ir net imunitetą šiam žodžiui ir tai duotybei. Viena duotybė žmoguje itin gali: Plūstis, niekinti kitus, kitų darbą, pastangas ir vėlgi tą duotybę, kuri yra jame. Šitaip lengva viską niekinti, neigti, peikti. Tai irgi juk duotybė. O kas daugiau, jei ne ji. (more…)