Adelė Daukantaitė. Į artimo artimą…

Ar užteks šio žemiško gyvenimo,
kad pasiekčiau savo šaltinį,
iš širdies tekantį
į tolių tolius,
į artimo artimą,
iš minties į mintį –
per pajautą
mažais, mažutėliais žingsneliais,
per pirštus byrančią
į sielos buveinę,
kur angelai baltais ąsotėliais
semia gausą
ir lietaus lašai skalsina akis…


Einu dykuma, plaukiu minčių laivais
į šviesą, į meilę, į taiką,
kad pasėčiau sėklas
sparnuotoje žemės karūnoje –
žmogaus dieviškumo buveinėje.
Tiesiu rankas, įdėk savąjį delną,
eime kartu,
kur du, kur trys – ten Jis, mūsų Tėvas,
šaltinis širdy
į tolių tolius,
į artimo artimą…

2019-06-05

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: