Pavėlavęs

Tegul kalba medžiai

tegul kalba.

Ir paukštis

tegul čiulba šakose.

Esi savęs paties nelaisvėje,

sau priešas,

iššaukęs iš savęs

visas tamsias jėgas.

Tie varginantys vakarai,

jų šešėliai tąsūs,

tos naktys, kai neberandi savęs.

Tegul bent rytą

medžiai kalba apie taką,

kuriuo galėjai eit,

bet baimėj nuklydai.

Naktyje vėl apuokas

klykė šaižiai

apie tą jausmą, kurs ne tau.

Prabudęs rytą,

saulės spindulį suspaudi.

Įmanytum, užsidegtų

tegul vėlyva, betgi meile širdyje.

2019