Trys kalbėjimai

Nepriimi manęs
be verčiančių iš koto
išdykėlės jaunystės šuolių.
Be šelmio išraiškos veide,
be jausmų atolo.

Sielos nuleistu sužeistu
vienu sparnu
įstengiau tik pakilt
į saugų minimalų aukštį.

Beržai žali, klevai žali.
Ir medumi sukvipę liepos.
Boruže per vasarą lipi stiebu
į amžinuoju rudeniu alsuojantį
beaistrį, betgi Dangų.

2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: