Tu šuoliuok, gyvenime,
šuoliuok greičiau už mirtį.
Amžinybės link
ant nemarumo žirgo,
rimbu pasišvaistydamas
ant mano nugaros.
Leisk išbučiuoti rasą vėsią,
nakties drugius išglamonėt,
kai sielos audros šėlsta,
o nieko artimesnio nebėra.
Tu šuoliuok, gyvenime,
ligi upės senkančios,
kurioje jau vos gyva banga.
Akmenuota jos vaga
pasieksiu amžino saulėtekio
palaimintąjį krantą,
kuriame nakties drugiai
lankys mane pailsėjusiais
nuo nemigos sapnais.
2019
Parašykite komentarą