Archive for 2019 birželio

Išduotųjų laiškai

23 birželio, 2019

tai tik vasaros lietus
ir širdys išduotųjų klykia
apie saulėlydžius gražiai painius
naktis per pilnatį susidėvėjusias
brendi į ežerą rytais
aistras išsemt per nakt į jį sukritusias
žuvėdra alkana tik suplaka sparnais
ir puola bangą banaliai
žuvies kaip grobio išsiilgusi
ir viskas remias atkakliai
į žemiškąjį būvio pradą
o išduotieji širdyje vėl rašo ilgus
sielos liepsna užantspauduotus
niekam nereikalingus laiškus
2019

Likimas

23 birželio, 2019

Skini
dobilo žiedą,
balto dobilo
baltu džiaugsmu
pagirdyto.
Rasos,
padaužiškos rasos
myluoja
basas kojas vėsa,
ne šalčiu.
Kas liko
iš tavo buvojimo
smilga
tavo rudens begarsiam
šėlsme?
Skini
balto dobilo žiedą,
mėlynas
šypsosi ašara tavo delne.
2019

2019

20 birželio, 2019

Paslaptis?
Kur jinai tavyje?
Jau seniai viskas
raidėmis sugulė,
rytui spinduliu
ramstant
keturias sienas.
Baldų šešėliais
ant sienų
slenka žodžiai
iš lėto pavargę.
Siela.
Tegul miega.
Iškėlėm ją,
ant pjedestalo iškėlėm.
Daiktų prasmėje
ji vis tiek lieka
bevertė.
2019

be datos

19 birželio, 2019
 
pasitik mane
prie kiemo vartų
prie senučio beržo
nuleistom šakom
kur varnėnai poroje
švilpauja gyvenimą
su saldžiųjų vyšnių
meilės gardumu

(more…)

Vaikštynės

17 birželio, 2019

Bet juk ir tu
kažką savy turi
kažką tveri,
gal naikini
kiekvieną mielą dieną.
(more…)

Sugrįžimas

17 birželio, 2019
Susitaikom,
pamirštame ašaras,
nutekėjusias skruostais
iš lėto.
Vėl sugrįžtame
į nuoskaudų taką
lyg į šventą kaštonų alėją.

(more…)

2018 alkanas ruduo

16 birželio, 2019

Alkanas mano ruduo.
Mano kartėlio
gyvenimui alkanas.
Šitiek kančios aplink
juodvarniu sklendžia.
Sieloje ne gamtos sliekai
krūvomis rangosi,
pavasario pritvinę.
iš laiko, kai ruduo
manyje nė nebuvo užgimęs.
Šitiek skausmo aplink.
Išdegusi žolė už lango.
Alkanas mano ruduo.
Mano kartėlio gyvenimui debesį
priglaust bando.
Gyvybingų sliekų šitokia gausa.
O gal prasto skonio šėliojimas?
(more…)

Plunksnos artojas

16 birželio, 2019
Rodos pasveriu kiekvieną žodį, raidę, balsę, priebalsę. Vis tiek nieko doro. Viskas ne taip, negražu, kažkiek prasčiokiška ir visai prasto lygio. Pačiam neskani ryto kava ir noriu vėl tos seniai sužiedėjusios duonos kriaukšlės iš tėvo rankų. Kvepia sodo žiedais ir brandžia rugio varpa. Sakys tūlas žinovas, kad sodai jau būna seniai nužydėję, kai subręsta rugiai. Kad jis žinotų, kad man giliai į tai nusispjaut. Duonos kriaukšlė iš tėvo rankų kvepia tuo, ką tėvas anuomet į ją įdėjo. Kaip būtiną sudedamąją dalį.

(more…)

Pastebėjimai apie gyvenimą

16 birželio, 2019
Atrakcionas.
Kam ilgai trunkantis,
kam trumpai.
Nusileist, pakilt.
Pakilt, nukrist su aleliuja.

(more…)

Ryto reziume

14 birželio, 2019
Pykstamės ir pykstame
už savas klaidas ir už kitų.
Už buvusią padykusią
jaunystę ir nepastebimai
per greit nubėgusius metus.
Už potėpius nevykusius,
pėdų įmintus žemėje,
kurių negali joks lietus nuplaut.

(more…)