Netiesa, kad mes ieškom gėlių
Ir šviesos, šilumos ir meilės.
Mes dažnai pabėgam nuo jų,
Kaip stirniukai godūs ir bailūs.
Mes paliekam šiltus namus –
Tegu vėjai kūnu srovena!
Kokie vandenys neša mus?
Kiek žmonių mumyse gyvena?
Netiesa, kad mes
ieškom gėlių
Ir šviesos, šilumos ir meilės…
Tai savęs mes ieškom tarp jų –
Alkani – ir drąsūs ir bailūs…
J.Degutytė
Nemira 
Parašykite komentarą