Verkiu
į strazdo giesmę.
Ledokšniais
grindinį pramušt
gaji.
Klevai vasaros žaluma
laimingi.
Ir jų šita preliudija
į niekur.
Į mūrą įkali save
kaip vinį
už ašarą erdvėj kitų.
Manęs niekuomet
nepažinę,
įvertina pakantumu.
Į strazdo giesmę
ašarėlė,
ledokšniai aštrūs
grindinio fone.
Į mūro sieną
žiežirbą įskėlusi,
gatve skubės
preliudija – diena.
2019
Parašykite komentarą