Pamiršau
atmintį
ant pusryčių stalo,
trupiniais pamiršau.
Du paukšteliai
giesme save ar mane
linksmina
be atminties
klaidžiojančią sulyta
miesto gatve?
Skubu.
Gal be jos rasiu namus.
Ir stalą su ant jo
pabirusiais atminties
trupiniais.
Grįžtu.
O ten neviltis šunelis
uodega nubraukė
trupinius
nuo pusryčių stalo.
Surinkt juos,
į atmintį vientisą
ar paukščiams
leist juos sulest.
Trupiniais.
Nemira 
Parašykite komentarą