Tėvo išmintis

Tyloje
lyg išmintyje
tėvo,
obliuojančio lentas.
Nebuvo
daug neklystančio
žinojimo.
Tik lenkėsi jam
vaikščiojant po sodą
senutė obelis.
Save tyloj
lyg tėvo išminty
išsaugau.
Rudens atolais
gyvenu.
Tai kas, kad lietūs.
Ir akmuo aštrus
į pat girnelę.
Tyloje
į mano rudenišką
žingsnių taktą
linksi man
senoji sodo obelis.
Gyva obliuotoje
lentoje tylioji
mano tėvo išmintis.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: