Bejėgis rytas

Gėrio jokio
ryto paūmėjime.
Tiktai rasos
baikščiai krinta
žemėn, kur
žmogus vargais
praėjo, kuprą
savo nešdamas
per sąvoką,
vadinamą gyvenimu.
Tik iš medžio,
šakomis palinkusio,
paukščio lizdas
krito ir sudužo.
Kiek per daug vilčių
į naują rytą
buvo prismaigstytą
adatomis žmogiškų
širdžių.

Gėris ryto paūmėjime
savęs paties pristigo.
Žemė tik sudrėko
nuo rasos,
nesuvėrusi iš jos
ištaigingų perlų vėrinių.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: