Archive for 2019 liepos

Meskim monetą

26 liepos, 2019
Meskim monetą:
Tu ar aš,
kuris
debesį plaukiantį
perprasim.
Tu ar aš,
kuris
pasieksime krantą,
žydinčio gluosnio
paliesti ranka.
Vasara dar,
Dar varvekliai
nenulemia ateitį.
Meskim monetą.
Tu ar aš,
kuris mudviejų
ateitį kalsime
vienu asmeniu.
2019

Sesė idilė

26 liepos, 2019
Prieš dvi savaites baigiau skaityti Viktorijos Ašmankevičiūtės romaną Tamsos Piemuo. O va čia asociacijos, kurais sukėlė ši knyga. Verta ar ne skaityti? Kiekvienas tegul sprendžia pats. Ar patiko man? Gal taip, jei sukilo manyje va tokios mintys ir vaizdiniai.
 
Kas čia tokio,
kas tokio?
Pakalbėkim apie
mirtį.
Be šoko, be pykčio.
Kaip apie sesę idilę.
Apie užbaigtą
žemišką kančią.
Ko visi nutilote?
Žinau, žiemos po
rudens prisibijote.
Suprantu,
nenorite amžino
miego, nors
naktimis nemiga
nervą ėda.
Kas čia tokio
prabilt apie mirtį?
Tai tik būsena,
būt už gyvybės slenksčio
išspirtam.
Virst pasiuntiniu velniu
tamsos piemenų
karalystėje.
Kiekvieno individualus
pasirinkimas:
Šokas ar šokis,
skambinant varpams
sesės idilės.
2019

***

26 liepos, 2019
Dienos maldaknygėje
pasigendi savęs
išplūsto,
ligi žvaigždžių
ant žemės rankų pakylėto.
Nejau tik tam, kad kristi
būt kur kas skaudžiau?
Keli pasauliai
gina savo tiesą,
suregztą iš psichologiškai
pagrįstų teiginių.
Gyvenimas ant ratų
ar be ratų.
Vis vien savotiškai skurdus,
labai brangus.
Lakštingalų dainingųjų balsais
cikados nepragysta.

(more…)

Mėta

26 liepos, 2019

Diena nuo AŠ

Už lango paukščių suokalbis ne kitaip. Mėta vartosi nuo šono ant šono. Tikėdamasi dar užmigt. Kokia prasmė keltis anksti, jei to atsikėlimo reikia tik jai pačiai. Kokia gardi bebūtų kava, kvepia ji vienatve. Ir toji absoliučioje stagnacijoje. Vakar džiaugėsi užbaigusi dieną, apmaudavo už per ilgą vakarą, nusidriekusį į naktį. Dienos paukščiais, vakarai gryna painiava. (more…)

Nesudėvėtas rūbas

24 liepos, 2019

Atsigręžiu atgal.
O ten tik nuodėmės
iš džiaugsmo trypia
kojomis aplink
audros palaužtą obelį.
Dabar gi sninga
žiedlapiais iš vasaros
nubėgančios atolų.
Ir degina suprakaitavęs
kasdienis ilgesys.
(more…)

Vakaro intencijos

23 liepos, 2019
Pasiduodu
vakaro intencijoms.
Su preliudija
į kiekvieno būsimojo ryto
šventą džiaugsmą.
Įsipynė
man į plaukus
jauno gluosnio šakos,
Prisaikdino
mėnesienos naktys
atsigert lig soties
nebrandaus jo žalio vyno.

(more…)

Pastebėjimai

23 liepos, 2019

Kadaise buvo lengva susitart su vėju.
Rašyt ilgiausius laiškus naktimis.
Klevų žydėjime surast sekundės
dalį sau pilna apimtimi.
Dabar klaidu gyvenimo harmonijoje,
išbalansuotoj melo.
Balandį papenime duonos trupiniais,
ne iš meilės, greičiau skalsumo dėlei.
Nesudėtinga jau
žudyt, apvogt, išprievartaut.
Sekmadieniais prašyti Visagalio,
atleisti nuodėmes, vieną už kitą
kraupesnes.

Ant grindinio trinkelių rytą rasos –
ledinis nakties vynas ir mintys
ne jausmingam meilės laiškui
sudėlioti eilėmis.
Skuteliais sutartis su vėju.
Ir suvokimas, kad klevų žydėjime
sekundės dalį jau nepaimsi sau
pilna jos apimtim.
2019

***

22 liepos, 2019

Kai virsiu dulke,
ar bus jau pabaiga
to mano amžinai
trimis taškais
į tęstinumą
klystančios minties?
Ar visgi pasiliksiu
sau erdvės
pareit palauke,
nuganyta iki
visų savųjų netekties.
Mirtis raganė
gal suteiks malonę
ir tapsiu žiogu,
grojančiu
rugpjūčio saulei.

Čiobreliais kvepia
daugtaškis minties
pašonėje.
O tašką?
Jį man parašys
kažkur užtrukusi
mana mergautinė lemtis.
2019

Ieškojimai

21 liepos, 2019

Netiesa, kad mes ieškom gėlių
Ir šviesos, šilumos ir meilės.
Mes dažnai pabėgam nuo jų,
Kaip stirniukai godūs ir bailūs.

Mes paliekam šiltus namus –
Tegu vėjai kūnu srovena!
Kokie vandenys neša mus?
Kiek žmonių mumyse gyvena?

Netiesa, kad mes
ieškom gėlių
Ir šviesos, šilumos ir meilės…
Tai savęs mes ieškom tarp jų –
Alkani – ir drąsūs ir bailūs…

J.Degutytė

Natiurmortas

21 liepos, 2019

Klevų šešėliuose
toksai suvargęs
miego natiurmortas,
besapnis, be aistros
iš nūdienos laukų.
Rudens spalvų
pamėgtą akvarelę
nesugeba ant
popieriaus jautria ranka
išliet aistringu jauduliu
be skrupulų.
Akiduobėm juodom
į dangų, praskydusį
žvaigždžių beviltiškai
kvaila šviesa,
pažvelgęs perbraukia
per sielą mylinčią,
nuo gyvenimo rudens
apkvaitusią,
aštriai nusmailintu
bespalviu pieštuku.
2019