Archive for 2019 rugpjūčio

Dega aguonos

30 rugpjūčio, 2019
Atmerki akis,
Ne tik į praeitį,
į dabartį.
Į nūdieną su prieskoniu
visai ne to vaiskaus
rugiagėlių dangaus.
Kažkur už miesto
pievose ryškiai raudonos
degina save aguonos
už nepadorų grūdą
savo galvose.

(more…)

Pamatinis

28 rugpjūčio, 2019

Aušros mano sesės,
rytai mano broliai.
Ko ledinės rasos
degina man kojas?
Ko nerimsta siela,
glausdama savyje
pirmą saulės blyksnį,
visko pamatinį?
Ant sulyto grindinio
piešiniu raudonu
lygu akvarelei išsiliejo
širdgėla vienišos bedalės.
Mano sesės, broliai
pirmą saulės spindulį
priglaudė pasaugot
kuždesiu: Tavo daliai
šitas vėlgi visko pamatinis.
2019

Savęs įprasminimas

27 rugpjūčio, 2019
Rudens akivaizdoje
mėginu atkurt
skubėjimu sugriautą
viziją save įprasmint.
Išlikt Ilgai, bet
ne per amžius,
negęstančia šviesa
šventoje žodžių misijoje.
Jau nužydėjo dobilai
kalvos papėdėje.
Neleisk, prašau,
net įsakau,
dar kartą žmogaus
žiemos galia
galutinai palaidot
savęs įprasminimo viziją.
2019

Į bevardį paukštį

26 rugpjūčio, 2019

Bevardi paukšti,
išpranašauk man
rudenišką dieną
su dar nenužydėjusiu
rugiagėlių dangum.
O vakarui
ant miesto nusileidus
išpranašauk man
tykią mėnesieną,
nakties niūriam šešėlyje
bekompromisią žvaigždę
viltingųjų sapnų.
Bevardi paukšti,
tik tu gali kasdienę
duonos riekę užtepti
amžinuoju liepų medumi.
Iš požemio šaltinių
pajėgus vandens
savam snape atnešti,
kad užgesintum sieloje
liepsnojančių aistrų gaisrus.
(more…)

Dangaus malonė

25 rugpjūčio, 2019

Dangau,
suteik malonę lapui,
skrendančiam prieš vėją
ir moteriai, prabilusiai
prieš mintį kito.
Rudi kaštonai krito
ir suskilo,
grindinio šiurkščiai
paglostyti.
O juk ji buvo
sau šventai pasižadėjus
surakintom lūpomis
išgyvent audringą dieną.
Per greit išgėrus
kantrybės pilną taurę,
į erzelį panėrė.
Ir rankioja dabar žodžius
nelyginant lapus ir
skilusius per pus kaštonus
begarsėje tyloj
šventam tikėjime:
Dangaus malonė,
ne žmogaus,
jinai beribė.
Iš vien su Saule keliasi,
su Saule gula.
2019

Neapsinuoginkim nakty

23 rugpjūčio, 2019
Gal nereikia,
gal neapnuoginkim
sielos nei kūno
saulės laidos akivaizdoje.
Pabūkim paslaptimi
prisidengę.
Lai gūdžiai vaikšto mėnuo
žvaigždėtoj dangaus palaukėje.
Lai žemė sukas iš lėto,
galulaukėj beržas nulaužta
šaka sutinka, išlydi
klumpančius po savo našta.
Gal nereikia,
neapnuoginkim skausmo
ir džiaugsmą pridenkim skraiste
iš ryto painių miglų.
Nakties harmonija lai paliečia
jaukiai sielą ir kūną
sapnų lipniu saldumu.
2019

Į RUDENĮ

23 rugpjūčio, 2019
Kuriu
iš nieko
džiaugsmą
su kvapu tų
kelkraščiuose
linguojančių
prieš vėją smilgų.
Praeiti
žvyrkeliu basa,
akmenėliams
leidžiu pėdas
iki kraujo padraskyti.
Iš žvilgsnių,
sutiktų pranašesnių
nei aš, praeivių,
iš kreivo šypsnio,
iš judesio pečiais
suprantu: RUDUO jau.
Ir aš jame
ne vasaros margu
drugiu ant žiedo.
 
Lenkiuosi
džiaugsmo smilgai
nuo kelkraščio,
judesyje
kas kart giliau
į RUDENĮ per kandų
žvyrkelį. Už posūkio
staigaus ledkalnis
aštriu kampu
dar ne manęs,
viliuosi, išsiilgęs
laukia.
2019

Svirplio vargai. Verlibras

23 rugpjūčio, 2019

Tokios nelogiškos
užmigt pasiruošusio
svirplio intonacijos.
Ne jam gebėt sudėliot
kirčius nykiai loginius,
skaitant tekstą sakralinį.
Nuo žolės žalias,
rasa nusiprausęs,
sausros iškankintas
iščiaudi žodžius
apie dalią nedalioje.
(more…)

Vienatvės mantros

23 rugpjūčio, 2019

Ryto gaivoje,
ryto rasoje pasikartoja
dieviškosios mantros.
Gyvi atodūsiai
nakties šventos.
Tik kažkodėl
jos šiluma suskydusi.
Permatomam
rasos laše
keisti gyvenimai
lyg tulžyje įstrigę.
Įžūliai šypsosi
mintis basa
iš ryto, toj pusėje,
kur saulė kyla.
Žmogaus
suderinta mantra
skaisčiai raudonoje
varsoj, akies rainelę
ligi kartėlio skaudina.
(more…)

Išgyvensiu

21 rugpjūčio, 2019
 
Su tuo, ką turiu
ar virš to, ką turiu
savo dieną
praeit pasirengusi.
Iš kampų keturių
po nakties
rankos tiesias
draskyt mano ilgesio
tankų audinį.
Tiek gaivos šuliny
su jurginų kvapu
iš vaikystės
triratuku per skubiai
į suaugusio
perdėm gyvenimą.
Išgyvensiu ir jį
pilko rūko fone
margo genio
prasmingu kalenimu.
2019
Nuotrauka iš mano vaikystės