Į RUDENĮ

Kuriu
iš nieko
džiaugsmą
su kvapu tų
kelkraščiuose
linguojančių
prieš vėją smilgų.
Praeiti
žvyrkeliu basa,
akmenėliams
leidžiu pėdas
iki kraujo padraskyti.
Iš žvilgsnių,
sutiktų pranašesnių
nei aš, praeivių,
iš kreivo šypsnio,
iš judesio pečiais
suprantu: RUDUO jau.
Ir aš jame
ne vasaros margu
drugiu ant žiedo.
 
Lenkiuosi
džiaugsmo smilgai
nuo kelkraščio,
judesyje
kas kart giliau
į RUDENĮ per kandų
žvyrkelį. Už posūkio
staigaus ledkalnis
aštriu kampu
dar ne manęs,
viliuosi, išsiilgęs
laukia.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: