Rudens akivaizdoje
mėginu atkurt
skubėjimu sugriautą
viziją save įprasmint.
Išlikt Ilgai, bet
ne per amžius,
negęstančia šviesa
šventoje žodžių misijoje.
Jau nužydėjo dobilai
kalvos papėdėje.
Neleisk, prašau,
net įsakau,
dar kartą žmogaus
žiemos galia
galutinai palaidot
savęs įprasminimo viziją.
2019
Parašykite komentarą