O man įdomu,
kas bus.
Po manęs.
Ar pavasarį sliekai
išlįs iš šviežiai
suartos žemės
gaivos įkvėpt,
masalu paukščiams?
Įdomu ar lis lietus
iš giedro dangaus,
ar rūta dar bus
pagarbinta tarp gėlių
kaip nekaltybė
mergelių? (more…)
Archive for 2019 rugsėjo
Įdomu
29 rugsėjo, 2019Šarmotas likimas
29 rugsėjo, 2019Gyvas atspindys
28 rugsėjo, 2019Tegul
28 rugsėjo, 2019Nepyk
27 rugsėjo, 2019Aš tavo nutikimas.
Buvau ir esu.
Nepyk už tai.
Visas pasaulis,
visi žmonės
dviprasmiškai
negryni.
Mano viena akis
žybsi,
kitos nematyt?
Akinių stiklas
spindi.
Spindesyje nei
žybsėjime
nepagauni
prasmės.
O tu negaudyk.
Priimk kaip
mano savastį.
Aš juk tavo
nutikimas.
Buvau ir esu
akimirkos žybsnis,
sumautas atspindys
tavo prašmatniame,
dviprasmiškai
negryname
gyvenime.
Todėl prašau:
Nepyk, juk
jau saulėlydžio
žaros mums dega.
2019
Nesvarbu
26 rugsėjo, 2019Vakarykštis ego
25 rugsėjo, 2019Ant saulėtekio rankų
25 rugsėjo, 2019Lietui bilsnojant į langą
23 rugsėjo, 2019Kaltų nebus.
Tik saulė aikštysis
apniukusiam danguj.
Klevo lapais vėjas žais.
Ir žmonės vaikščios
dienoje su juos
prislėgusia kančia.
Pakilęs paukštis
ratą suks ir suks,
suplakdamas sparnais.
Kaltų nebus.
Lietaus fone visi juk
ašarotu veidu.
Ir niekas nepaklaus,
gal tau širdyje maudžia
negęstanti aistra
gyvent be išėjimo.
(more…)
Ruduo delnuose
21 rugsėjo, 2019
Delnuose visas ruduo
ir atspindžiai gyvenimo
kažkiek keistai surūdijusio.
Po žiemos rūpesčių
skardens pavasario šaukliai,
o rudens voratinkliai delnuose
šypsosi sutūpę.
Viskas bus seno nauja pradžia.
Šauks gegutė metus,
vyšnios lengvai nuraus,
nekaltybę žieduose palikusios.
Delnuose voratinkliai žais,
primindami kas kada
buvo nutikę.
Delnuose visas ruduo,
širdyje liūliuojamas neužliūliuotas.
Šalnų pakąstame drebulės lape
vystantys su manimi mano
surūdijusio gyvenimo prisiminimai.
2019