Archive for 2019 rugsėjo

Įdomu

29 rugsėjo, 2019

O man įdomu,
kas bus.
Po manęs.
Ar pavasarį sliekai
išlįs iš šviežiai
suartos žemės
gaivos įkvėpt,
masalu paukščiams?
Įdomu ar lis lietus
iš giedro dangaus,
ar rūta dar bus
pagarbinta tarp gėlių
kaip nekaltybė
mergelių?
(more…)

Šarmotas likimas

29 rugsėjo, 2019
Ant šarmotų rankų
švento likimo
sūpuotas,
nenutrenktas įsiūtyje
į kietąjį miesto grindinį,
daugel kartų apgautas,
apviltas,
jautiesi dėkingas
už motinos pieną,
tėvo nesulenktą žodį:
Bus kelias per sąžalyną
ne purienomis grįstas.

(more…)

Gyvas atspindys

28 rugsėjo, 2019
Iš vienos nakties
švelnių maudynių,
sapno su stebukline
nežemiška galia
į dienos pragaištingumą
skubriai gilų
iki vėl pašauks naktis
sava delčia.
Savo nieko niekuomet
nemindžiau
rytui išbučiuojant kojas
šalčiu degančia rasa.
Sakalams savas mintis
be atlygio aukojau,
su tikėjimu ant sparno
jas nuneš ligi dangaus.
Savo jausmą, aistrą
patikėjau nakties
geranoriškiems sapnams.
 
Iš nakties švelnių maudynių,
delčių sušildytų bučiniais,
pakilęs liksiu
gyvas atspindys gyvenimo
už menką griviną,
iki soties atsigėrusiu
už aukštų jurginų
pasislėpusio
melu nesutepto
šulinio vandens.
2019
 

Tegul

28 rugsėjo, 2019
Tegul lietus, šalna
į saują, ne į širdį.
Harmonija spalvų
net jei šarma.
Žmogus su motina
gamta supintas
nematoma,
netrūkstančia gija.
Tegul gilėja
upių vagos
net jei ledonešis,
net jei sausra.
Širdies arterija gyva
gyvenimo jėga.
Tegul nedūžta
paskutinės viltys
į ilgesio, nuo savęs
pavargusio, uolas.
Net jei atsiveria
tarp žmogiškų likimų
besotė praraja.
2019
 

Nepyk

27 rugsėjo, 2019

Aš tavo nutikimas.
Buvau ir esu.
Nepyk už tai.
Visas pasaulis,
visi žmonės
dviprasmiškai
negryni.
Mano viena akis
žybsi,
kitos nematyt?
Akinių stiklas
spindi.
Spindesyje nei
žybsėjime
nepagauni
prasmės.
O tu negaudyk.
Priimk kaip
mano savastį.
Aš juk tavo
nutikimas.
Buvau ir esu
akimirkos žybsnis,
sumautas atspindys
tavo prašmatniame,
dviprasmiškai
negryname
gyvenime.
Todėl prašau:
Nepyk, juk
jau saulėlydžio
žaros mums dega.
2019

 

Nesvarbu

26 rugsėjo, 2019
Bus rasa ar šalna.
O gal karštyje
asfaltas lydysis.
Miestas gaus
tolydžiu ritmu,
žmogaus žingsnių
palydimas.
Kažkas nusikeiks,
kažkas saulėtekio
nemylintis.

(more…)

Vakarykštis ego

25 rugsėjo, 2019
Leiskite klyst
kalbant ir tylint,
veiklioje eigoje
atrandant, prarandant.
Nuogam palakstyt
po plynąjį lauką,
nusileisti nuo kalno
į žydinčią pievą
be vasaros drugio
sparno pagalbos.
Leiskit girdėti
tik savo širdies plakimą.
Palaimint save,
save mylėti
be išlygų jokių
dirbtiniam kitų chaose.

(more…)

Ant saulėtekio rankų

25 rugsėjo, 2019
Ant saulėtekio rankų
pabudusi kalbi
dvasia savo jausmų,
savo minčių.
Pabodo braidyti po
dievišką rudenio pievą?
Yra kitokiomis spalvomis
išmargintų laukų.
Kalbėdama iškvėpi laiką,
šilto lietaus fone.
Žolė naktimis šalną laiko
nedusdama, nespringdama.
Visi gyvenimo atspindžiai
rudens pievos dieviškume.
Ant saulėtekio rankų pabudusi
siela esi savo
aukščiausiam pakilimo taške.
2019
 

Lietui bilsnojant į langą

23 rugsėjo, 2019

Kaltų nebus.
Tik saulė aikštysis
apniukusiam danguj.
Klevo lapais vėjas žais.
Ir žmonės vaikščios
dienoje su juos
prislėgusia kančia.
Pakilęs paukštis
ratą suks ir suks,
suplakdamas sparnais.
Kaltų nebus.
Lietaus fone visi juk
ašarotu veidu.
Ir niekas nepaklaus,
gal tau širdyje maudžia
negęstanti aistra
gyvent be išėjimo.
(more…)

Ruduo delnuose

21 rugsėjo, 2019

 

Delnuose visas ruduo
ir atspindžiai gyvenimo
kažkiek keistai surūdijusio.
Po žiemos rūpesčių
skardens pavasario šaukliai,
o rudens voratinkliai delnuose
šypsosi sutūpę.
Viskas bus seno nauja pradžia.
Šauks gegutė metus,
vyšnios lengvai nuraus,
nekaltybę žieduose palikusios.
Delnuose voratinkliai žais,
primindami kas kada
buvo nutikę.

Delnuose visas ruduo,
širdyje liūliuojamas neužliūliuotas.
Šalnų pakąstame drebulės lape
vystantys su manimi mano
surūdijusio gyvenimo prisiminimai.
2019