Rudenio šulinys

Pasisemsiu iš rudenio šulinio
šilumos sidabrinės.
Lapą kritusį glausiu širdimi.
Margaspalvi mano gyvenime,
ko tu kartais nutyli,
prisidengęs ryto migla.
Nuo manęs ar nuo miesto mūrų
slepiesi pavargęs?

Teška rudenio šulinys,
ilgesio vandeniu teška.
Kas išjuoks pusamžę moterį,
brendančią čežančiais lapais
link rudenio šulinio
pamatyt jame savo praeities atspindį.
Apkabinsiu jurginuose skęstantį
savo rudenio šulinį.
Margaspalvi mano gyvenime,
netylėk. Tarp pilkų
miesto mūrų pabodusių,
tavo pėdos boluoja rudeniu.
Šulinio vandenys šiluma teška.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: