Lietui bilsnojant į langą

Kaltų nebus.
Tik saulė aikštysis
apniukusiam danguj.
Klevo lapais vėjas žais.
Ir žmonės vaikščios
dienoje su juos
prislėgusia kančia.
Pakilęs paukštis
ratą suks ir suks,
suplakdamas sparnais.
Kaltų nebus.
Lietaus fone visi juk
ašarotu veidu.
Ir niekas nepaklaus,
gal tau širdyje maudžia
negęstanti aistra
gyvent be išėjimo.

Teigi, kaltų nebus?
Visi mes esam šioje žemėje
laikinieji piligrimai.
Atėjom, kad išeit ir išsinešt
savas kaltes, palikdami
kažkiek nemindžiotos erdvės
ir teisę mus keiksnoti
už orą erdvėje negryną.
2019