Vakarykštis ego

Leiskite klyst

kalbant ir tylint,

veiklioje eigoje

atrandant, prarandant.

Nuogam palakstyt

po plynąjį lauką,

nusileisti nuo kalno

į žydinčią pievą

be vasaros drugio

sparno pagalbos.

Leiskit girdėti

tik savo širdies plakimą.

Palaimint save,

save mylėti

be išlygų jokių

dirbtiniam kitų chaose.

Pasveikint saulėtekį,

saulėlydžio žarai kas kartą

padėkoti už laiką

dienos malonėje.

Leiskit suklupt

take be grumstų,

bedugnės tamsos atsigerti

lig soties.

Kalbant ir tylint, einant

ir stovint leiskite klysti,

suklupus pakilti,

likti suklupus,

nuogumą pridengti

ar nepridengti,

širdies netolygų,

bet visgi plakimą,

savyje sau išsaugot.

2019