Leiskite klyst
kalbant ir tylint,
veiklioje eigoje
atrandant, prarandant.
Nuogam palakstyt
po plynąjį lauką,
nusileisti nuo kalno
į žydinčią pievą
be vasaros drugio
sparno pagalbos.
Leiskit girdėti
tik savo širdies plakimą.
Palaimint save,
save mylėti
be išlygų jokių
dirbtiniam kitų chaose.
Pasveikint saulėtekį,
saulėlydžio žarai kas kartą
padėkoti už laiką
dienos malonėje.
Leiskit suklupt
take be grumstų,
bedugnės tamsos atsigerti
lig soties.
Kalbant ir tylint, einant
ir stovint leiskite klysti,
suklupus pakilti,
likti suklupus,
nuogumą pridengti
ar nepridengti,
širdies netolygų,
bet visgi plakimą,
savyje sau išsaugot.
2019
Parašykite komentarą